pekinu kate

Persų katės

Įkėlė katinai.com Persų katės yra vidutinio dydžio, turi didelę apvalią galvą su labai didelėmis taipogi apvaliomis akimis, trumpą nosytę ir nedideles, dailias ausis, kurios yra gana žemai lyginant su kitomis katėmis. Persų kačių kūnas yra ganėtinai stambus, kojos trumpos ir storos. Ant priekinių kojų Persai turi po penkis pirštus, o ant galinių - po keturis.

Šios katės nepasižymi ilgomis uodegomis. Ilgaplaukių kailis būna dviejų rūšių. Vienų yra pūkuotas, o kitų panašus Į šilką. Dažnai pasitaiko, kad kailis būna abiejų tipų.
Persės yra labai švelnios, prieraišios katės. Jos labai mėgsta žaisti, bet pačios niekada nepradės žaidimo. Dėl savo masės ir trumpų kojų, Persės nėra linkusios aukštai lipti ar šokinėti. Tipiškos šios rūšies katės turi švelnų, tylų balsą, tačiau gana retai jĮ demonstruoja. Iš šalies žiūrint atrodo, kad mėgstamiausias jų užsiėmimas - savo grožio demonstravimas ir be abejo - ėdimas. Kai kas Persų kates vadina "dažniausiais svetainės svečiais".

Persų kačių istorija

Persų katės veikiausiai kilusios iš angoros kačių, kurias jūrininkai ir pirkliai atsivežė iš kelionių po Turkiją ir Iraną. DaugelĮ metų šios pusiau ilgaplaukės katės, dabar vadinamos turkų angoromis, buvo Europos aukštuomenės numylėtinės, dėl jų pametė galvą visas Prancūzijos karaliaus dvaras.
19 a. pabaigoje britų kačių augintojai pradėjo kryžminti grakščiąsias angoras su kitomis veislėmis ir pamažu išvedė masyvesnių ilgesnio ir storesnio kailio kačių veislę. Tos katės ilgainiui virto populiariausia kilmingų kačių veisle pasaulyje - persų ilgaplauke.
Pirmosios persų katės labai skyrėsi nuo dabartinių - senose nuotraukose ir piešiniuose tai aiškiai matyti. Kūnas tapo masyvesnis, plaukas ilgesnis, kailis tankesnis. Tačiau labiausiai skiriasi galvos forma ir nosies ilgis. Pirmųjų "persių" galvos buvo pleištiškos, dabartinių - didesnės ir apvalesnės.
Nosies ilgis nesikeitė daug metų, bet pastaraisiais dešimtmečiais kačių augintojai sumanė išvesti persų katę itin trumpa nosimi, ir galiausiai atsirado katė, kurios nosis nė kiek neišsikišusi.

kaip atsirado pasaulis?

          



6-08-16, 23:49 | Munjeka Mokslininkai teigia, kad visata plečiasi, o nuotoliai tarp galaktikų visą laiką didėja. Manoma, kad visata pradėjo plėstis prieš 13.7 mlrd. metų įvykus didžiajam sprogimui.
Elementariosios dalelės, elektromagnetinio spinduliavimo kvantai, taip pat 4 laukai: gravitacijos, elektromagnetinis, stiprusis ir silpnasis – susidarė per pirmąsias sekundes po didžiojo sprogimo. Praėjus 0,5 mln. metų, spinduliavimas atsiskyrė nuo medžiagos. Po 250 mln. metų dujos pradėjo telktis į progalaktinius gniužulus, o iš jų susiformavo pirmosios galaktikos. Vėliau, suskilus progalaktikoms, iš mažesnių gniužulų susidarė pirmosios žvaigždes ir jų spiečiai. Žvaigždes susidaro iš dujų gniužulų, besitraukiančių dėl gravitacijos jėgų veikimo. Kuo masyvesnis gniužulas, tuo karštesnė ir šviesesnė susidariusi žvaigždė.
Saulės sistemos planetos susiformavo kartu su Saule prieš 4,7 mlrd. metų iš to paties prožvaigždinio dujų ir dulkių gniužulo. Žemės grupės planetos (Merkurijus, Venera, Žemė ir Marsas) ir asteroidai susidarė iš metalų, jų oksidų ir silikatų, nes disko viduryje, kur vyravo aukšta temperatūra, ledinės dalelės sublimavo. Didžiosios planetos (Jupiteris Saturnas, Uranas ir Neptūnas) susiformavo toli nuo Saulės iš ledinių ir apledėjusių dulkių. Plutonas – ypatinga planeta, savo neįprasta orbita ir sandara, panašia į Žemės grupės planetų sandarą. Manoma, kad tai gali būti pabėgęs Neptūno palydovas.
Didžiųjų planetų atmosferų sudėtis nuo pat susidarymo išliko iki šiol nepakitusi. Žemes grupės planetų pradinės atmosferos neišliko. Jų dabartinė cheminė sudėtis susidarė dėl vėlesnių sudėtingų fizikinių ir cheminių procesų. Daugelis planetų palydovų ir jų žiedai susiformavo kartu su savo planetomis iš proplanetinių dujų ir dulkių gniužulų. Dalis palydovų yra buvę asteroidai, vėliau pagrobti planetų gravitacijos lauko.
Žemės padėtis ekosferos (tai erdvės dalis, kurioje Saulės spinduliavimas sudaro sąlygas, tinkamas gyvybei, pasideda ties Veneros orbita ir tęsiasi iki Marso orbitos) viduryje, ypač jos dydis ir masė turėjo didžiulę reikšmę jos unikaliai atmosferai. Saulės sistemoje nėra kitos planetos, kurioje žmogus galėtų gyventi be dirbtinės aplinkos.6-08-16, 23:49 | Munjeka Mokslininkai teigia, kad visata plečiasi, o nuotoliai tarp galaktikų visą laiką didėja. Manoma, kad visata pradėjo plėstis prieš 13.7 mlrd. metų įvykus didžiajam sprogimui.
Elementariosios dalelės, elektromagnetinio spinduliavimo kvantai, taip pat 4 laukai: gravitacijos, elektromagnetinis, stiprusis ir silpnasis – susidarė per pirmąsias sekundes po didžiojo sprogimo. Praėjus 0,5 mln. metų, spinduliavimas atsiskyrė nuo medžiagos. Po 250 mln. metų dujos pradėjo telktis į progalaktinius gniužulus, o iš jų susiformavo pirmosios galaktikos. Vėliau, suskilus progalaktikoms, iš mažesnių gniužulų susidarė pirmosios žvaigždes ir jų spiečiai. Žvaigždes susidaro iš dujų gniužulų, besitraukiančių dėl gravitacijos jėgų veikimo. Kuo masyvesnis gniužulas, tuo karštesnė ir šviesesnė susidariusi žvaigždė.
Saulės sistemos planetos susiformavo kartu su Saule prieš 4,7 mlrd. metų iš to paties prožvaigždinio dujų ir dulkių gniužulo. Žemės grupės planetos (Merkurijus, Venera, Žemė ir Marsas) ir asteroidai susidarė iš metalų, jų oksidų ir silikatų, nes disko viduryje, kur vyravo aukšta temperatūra, ledinės dalelės sublimavo. Didžiosios planetos (Jupiteris Saturnas, Uranas ir Neptūnas) susiformavo toli nuo Saulės iš ledinių ir apledėjusių dulkių. Plutonas – ypatinga planeta, savo neįprasta orbita ir sandara, panašia į Žemės grupės planetų sandarą. Manoma, kad tai gali būti pabėgęs Neptūno palydovas.
Didžiųjų planetų atmosferų sudėtis nuo pat susidarymo išliko iki šiol nepakitusi. Žemes grupės planetų pradinės atmosferos neišliko. Jų dabartinė cheminė sudėtis susidarė dėl vėlesnių sudėtingų fizikinių ir cheminių procesų. Daugelis planetų palydovų ir jų žiedai susiformavo kartu su savo planetomis iš proplanetinių dujų ir dulkių gniužulų. Dalis palydovų yra buvę asteroidai, vėliau pagrobti planetų gravitacijos lauko.
Žemės padėtis ekosferos (tai erdvės dalis, kurioje Saulės spinduliavimas sudaro sąlygas, tinkamas gyvybei, pasideda ties Veneros orbita ir tęsiasi iki Marso orbitos) viduryje, ypač jos dydis ir masė turėjo didžiulę reikšmę jos unikaliai atmosferai. Saulės sistemoje nėra kitos planetos, kurioje žmogus galėtų gyventi be dirbtinės aplinkos.

facebook

                                       
                                


                  
          

               


Facebook (angl. face - 'veidas', book - 'knyga'; pažodžiui Facebook - „veidaknygė“) - interneto platforma, interneto bendruomenė. Facebook užsiregistravę nariai gali patalpinti savo profilį (asmens aprašą), įkelti nuotraukų, paveikslėlių, video failų bei nurodyti ryšius su draugais, pažįstamais asmenimis ir kt. Bendruomenėje gali būti kuriami fotoalbumai, vidinės grupės (pagal interesus, pomėgius ir kt. kriterijus), keičiamasi žiniomis tarp grupės narių ir bendraujama kitomis formomis.

Turinys 1 Istorija 2 Statistika[2] 3 Šaltiniai 4 Nuorodos

Istorija

Facebook sukūrė Mark Zuckerberg (Harvardo universitetas) 2004 m. vasario mėn. Pradžioje buvo skirtas tik Harvardo universiteto studentams. Vėliau - visų JAV universitetų studentams, dar vėliau - įmonių darbuotojams, organizacijų nariams, 2006 m. rugsėjo mėnesį - užsienio studentams. 2008 m. pavasarį platforma išversta į vokiečių, ispanų, prancūzų kalbas.
Šiuo metu šis tinklas prieinamas visiems asmenims virš 13 metų amžiaus. Tiesa, kai kuriose šalyse šis socialinis tinklas buvo uždraustas. Tai įvyko Sirijoje, Kinijoje ir Irane.
2009 m. sausį svetainė compete.com atliko socialinių tinklų naudotojų tyrimą, pagal kurį Facebook pagal mėnesinį vartotojų skaičių buvo pirmas pasaulyje.^[1]

Statistika^[2]

• 2011 m. birželio mėnesį Facebook buvo prieinamas 70 kalbų. Facebook visame pasaulyje naudojasi daugiau nei 800 milijonų vartotojų.
• Daugiau nei 50 % naudotojų prie savo puslapio prisijungia kiekvieną dieną.
• Apie 70 % Facebook vartotojų gyvena už JAV ribų.

Šaltiniai

1. ↑ Social Networks: Facebook Takes Over Top Spot, Twitter Climbs
2. ↑ Facebook statistic

Nuorodos

• Oficialus „Facebook“ tinklalapis (anglų k.)
• Kas slepiasi už „Facebook” eksperimento? Guardian.co.uk ir lrytas.lt, 2008 m. kovo 14 d.
• Nemokamos Facebook aplikacijos Baltic Point Facebook aplikacijos.

meskinai

        





















Meškos, arba lokiai (lot. Ursus) – lokinių šeimos gentis.
Gentyje yra šios rūšys:

• Juodasis lokys, arba baribalas (Ursus americanus). Paplitęs Amerikoje.
• Rudasis lokys (Ursus arctos). Gyvena Europoje, Azijoje ir Amerikoje.
• Himalajinis lokys (Ursus thibetanus). Paplitęs Tolimuosiuose Rytuose.
• Baltasis lokys (Ursus maritimus)
• Urvinis lokys (Ursus spelaeus). Išnykusi rūšis.

ketės

 

Net žmonės, nieko nenutuokiantys apie kačių veisles, pažins Siamo katę iš savito kailiuko piešinio, paslaptingų mėlynų akių ir ilgo liekno kūno. Siamo katės populiarios labai daug metų, tačiau   ši veislė tinka toli gražu ne kiekvienam. Siamo katės baisiai mėgsta bendrauti, ir ne visi gali gyventi su tokiu reikliu gyvunu. Tačiau, jei jūs norite kilmingos gyvo ir nepaprastai meilaus būdo katės, kurios priežiūrai nereikės skirti daug laiko, Siamo katė gali būti pati tinkamiausia. 

Kūnas. Siamo katės, kaip Rytų trumpaplaukės katės, yra grakštaus, lankstaus sudėjimo. Liaunas kūnas ilgas, liesas ir raumeningas; jis nieku gyvu negali būti stambus. Užpakalinės kojos, kaip ir visų laukinių kačių šeimos narių, turi būti ilgesnės už priekines, ilgos ir plonos. Galva pleištiška. Snukutis ir didžiulės ausys turi sudaryti lygiakraštįtrikampį. Siamo kačių akys migdolo pavidalo, kiek įkypos, tamsiai, ryškiai mėlynos. 

Kailis. Siamo katės kailis turi būti švelnus kaip šilkas, plaukas trumputis ir minkštas. Siamo katės bemaž neturi poplaukio.

Spalvos. Siamo kačiukai gimsta balti, tamsios žymės ant snukučio, ausų uodegos ir letenėlių atsiranda vėliau. Maždaug triejų metų Siamo kačių spalva nusistovi.Pirminės Siamo kačių žymių spalvos yra tamsiai ruda, melsva, šokolado ir alyvų, bet rausva ir kreminė irgi labai populiarios. Pirminės žymių spalvos gali būti vėžlio kiautopiešinio ir dryžo vėžlio kiauto piešinio. Šios katėsbeveik visada yra patelės. Naujausios yra cinamono ir stirnos kailio spalvos, dūminės, sidabriškai dryžos, trispalvės ir dvispalvės.

Temperamentas

Žmogus, ketinantis pirkti Siamo katę, turi žinoti, kad ji labai tvirto būdo ir neketina tūnoti kampe bei nelįsti į akis.Šie gyvulėliai dažnai vadinami kačių pasaulio šunimis, ir ne be reikalo. Siamo katės garsėja rėksmingumu. Savo nepasitenkinimą jos reiškia šaižiu balsu kiek gerklė išneša. Rujojančios Siamo katės liūdnai pagarsėjusios Jerichono trimitu : nuo jų kniaukimo skamba pusė gatvės. Siamo katės labai mėgsta bendrauti, o nesulaukusios dėmesio, jo reikalauja. Kadangi šios katės dievina draugiją, jų vienų ilgampalikti negalima. Siamo katės gražiai sutaria su kitomis katėmis ir didžiausios šunų draugės. Jos mėgsta būti dėmesio centre. Dievina glostymą ir glamones. Siamo katės žaismingos, protingos. Pirkdami Siamo katę, jūs įsigysite asmenybę. Meilę ir dėmesį Siamo katės grąžina su kaupu.