6-08-16, 23:49 | Munjeka Mokslininkai teigia, kad visata plečiasi, o nuotoliai tarp galaktikų visą laiką didėja. Manoma, kad visata pradėjo plėstis prieš 13.7 mlrd. metų įvykus didžiajam sprogimui.
Elementariosios dalelės, elektromagnetinio spinduliavimo kvantai, taip pat 4 laukai: gravitacijos, elektromagnetinis, stiprusis ir silpnasis – susidarė per pirmąsias sekundes po didžiojo sprogimo. Praėjus 0,5 mln. metų, spinduliavimas atsiskyrė nuo medžiagos. Po 250 mln. metų dujos pradėjo telktis į progalaktinius gniužulus, o iš jų susiformavo pirmosios galaktikos. Vėliau, suskilus progalaktikoms, iš mažesnių gniužulų susidarė pirmosios žvaigždes ir jų spiečiai. Žvaigždes susidaro iš dujų gniužulų, besitraukiančių dėl gravitacijos jėgų veikimo. Kuo masyvesnis gniužulas, tuo karštesnė ir šviesesnė susidariusi žvaigždė.
Saulės sistemos planetos susiformavo kartu su Saule prieš 4,7 mlrd. metų iš to paties prožvaigždinio dujų ir dulkių gniužulo. Žemės grupės planetos (Merkurijus, Venera, Žemė ir Marsas) ir asteroidai susidarė iš metalų, jų oksidų ir silikatų, nes disko viduryje, kur vyravo aukšta temperatūra, ledinės dalelės sublimavo. Didžiosios planetos (Jupiteris Saturnas, Uranas ir Neptūnas) susiformavo toli nuo Saulės iš ledinių ir apledėjusių dulkių. Plutonas – ypatinga planeta, savo neįprasta orbita ir sandara, panašia į Žemės grupės planetų sandarą. Manoma, kad tai gali būti pabėgęs Neptūno palydovas.
Didžiųjų planetų atmosferų sudėtis nuo pat susidarymo išliko iki šiol nepakitusi. Žemes grupės planetų pradinės atmosferos neišliko. Jų dabartinė cheminė sudėtis susidarė dėl vėlesnių sudėtingų fizikinių ir cheminių procesų. Daugelis planetų palydovų ir jų žiedai susiformavo kartu su savo planetomis iš proplanetinių dujų ir dulkių gniužulų. Dalis palydovų yra buvę asteroidai, vėliau pagrobti planetų gravitacijos lauko.
Žemės padėtis ekosferos (tai erdvės dalis, kurioje Saulės spinduliavimas sudaro sąlygas, tinkamas gyvybei, pasideda ties Veneros orbita ir tęsiasi iki Marso orbitos) viduryje, ypač jos dydis ir masė turėjo didžiulę reikšmę jos unikaliai atmosferai. Saulės sistemoje nėra kitos planetos, kurioje žmogus galėtų gyventi be dirbtinės aplinkos.6-08-16, 23:49 | Munjeka Mokslininkai teigia, kad visata plečiasi, o nuotoliai tarp galaktikų visą laiką didėja. Manoma, kad visata pradėjo plėstis prieš 13.7 mlrd. metų įvykus didžiajam sprogimui.
Elementariosios dalelės, elektromagnetinio spinduliavimo kvantai, taip pat 4 laukai: gravitacijos, elektromagnetinis, stiprusis ir silpnasis – susidarė per pirmąsias sekundes po didžiojo sprogimo. Praėjus 0,5 mln. metų, spinduliavimas atsiskyrė nuo medžiagos. Po 250 mln. metų dujos pradėjo telktis į progalaktinius gniužulus, o iš jų susiformavo pirmosios galaktikos. Vėliau, suskilus progalaktikoms, iš mažesnių gniužulų susidarė pirmosios žvaigždes ir jų spiečiai. Žvaigždes susidaro iš dujų gniužulų, besitraukiančių dėl gravitacijos jėgų veikimo. Kuo masyvesnis gniužulas, tuo karštesnė ir šviesesnė susidariusi žvaigždė.
Saulės sistemos planetos susiformavo kartu su Saule prieš 4,7 mlrd. metų iš to paties prožvaigždinio dujų ir dulkių gniužulo. Žemės grupės planetos (Merkurijus, Venera, Žemė ir Marsas) ir asteroidai susidarė iš metalų, jų oksidų ir silikatų, nes disko viduryje, kur vyravo aukšta temperatūra, ledinės dalelės sublimavo. Didžiosios planetos (Jupiteris Saturnas, Uranas ir Neptūnas) susiformavo toli nuo Saulės iš ledinių ir apledėjusių dulkių. Plutonas – ypatinga planeta, savo neįprasta orbita ir sandara, panašia į Žemės grupės planetų sandarą. Manoma, kad tai gali būti pabėgęs Neptūno palydovas.
Didžiųjų planetų atmosferų sudėtis nuo pat susidarymo išliko iki šiol nepakitusi. Žemes grupės planetų pradinės atmosferos neišliko. Jų dabartinė cheminė sudėtis susidarė dėl vėlesnių sudėtingų fizikinių ir cheminių procesų. Daugelis planetų palydovų ir jų žiedai susiformavo kartu su savo planetomis iš proplanetinių dujų ir dulkių gniužulų. Dalis palydovų yra buvę asteroidai, vėliau pagrobti planetų gravitacijos lauko.
Žemės padėtis ekosferos (tai erdvės dalis, kurioje Saulės spinduliavimas sudaro sąlygas, tinkamas gyvybei, pasideda ties Veneros orbita ir tęsiasi iki Marso orbitos) viduryje, ypač jos dydis ir masė turėjo didžiulę reikšmę jos unikaliai atmosferai. Saulės sistemoje nėra kitos planetos, kurioje žmogus galėtų gyventi be dirbtinės aplinkos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą